pramisti

pramisti
1 pramìsti intr. K 1. prasimaitinti: Pramitaũ visą laiką . Kažno kaip šiais metais reiks pramìst? Sdk. Namuose kaip nors pramisią – bus ir bulvių, ir grūdų . Jei jau nieko neuždirbsi, tai nors pas žmones bedirbdamas pats pramisi MPas. Turėjom ūkelį ką tik pramìst Vl. Nesgi kad bitės gerai pramitusios yra, tad pirmieji spietliai jau par tris nedėlias pirm Joninės išeit S.Dauk. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų ... pramist DP488. ^ Daug turėdamas daugel išleidi, mažai turėdamas ir mažu praminti KrvP(Ps). Kad tu pramistum kur! (keik.) Rmš. 2. B, Ch1Luk6,12 išbūti, išgyventi: Ligonis pramìto šią naktį, t. y. išbuvo J. Mažu nepramisiù šią naktį Ktv. Pramito jis kelias dienas BsPIV4. Sunkią naktį ... tūlose kančiose, sopuliuose ir apjuokose pramito DP164. \ misti; atmisti; įmisti; išmisti; numisti; pamisti; permisti; pramisti; primisti; sumisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • pramišti — pramìšti intr. prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: Gal vis viena tarp visų pramišì! Kp. mišti; apmišti; atmišti; įmišti; išmišti; numišti; pamišti; pramišti; primišti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pramisti — prami̇̀sti vksm. Jéi būtume taupesni̇̀, mẽs galėtume ir iš algõs prami̇̀sti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apidėmė — apìdėmė sf. (1) JbL sodžiaus bendras žemės sklypas tarp dviejų sodybų, panamė, išvara: Daržo arba apìdėmės neužtekdavo žmogui pramisti A.Janul. Vesti arklius, išvaryti kiaules į apidėmę Sln. Apìdėmėn galvijus sugindavo Pg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmišti — apmìšti intr. 1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš. 2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12. | refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmisti — 1 atmìsti intr. K.Būg, Skdv, Klm pasidaryti jautriam, atšipti (apie dantis): Dantys atmìto nuo rūgštų obalių, t. y. atšipo J. Man dantys atmìto nuo rūgštaus obuolio Grv. | refl.: Mano dantys atsimìto nuo obalių, uogų rūgštų, t. y. atšiupo J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmišti — atmìšti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti. mišti; apmišti; atmišti; įmišti; išmišti; numišti; pamišti; pramišti; primišti; sumišti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlaikyti — 1. tr. Ds išturėti rankoje: Širdį drąsią ir ginklą rankoj išlaikyk! S.Nėr. Tas kvailys sako: „Nebegaliu durių išlaikyti, mesiu!“ BsMtII163. ║ neleisti ištrūkti, suvaldyti: Vienas jautis Jonui ištrūko, nubėgęs ir atsigėrė, o kitą jis išlaikė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmisti — 1 išmìsti 1. intr. išsimaitinti: Jų karvė gražiai išmìto, kai mulas išėjo Jd. Kad ir nekoks uždarbis, bet išmist vis tik galima Ps. Jų naudotasi savo reikalui šiaurės elniu, galinčiu išmisti vienomis samanomis J.Jabl. Terp devynių dešimtasis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmišti — išmìšti intr. Šts išsimaišyti. mišti; apmišti; atmišti; įmišti; išmišti; numišti; pamišti; pramišti; primišti; sumišti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • misti — 1 mìsti, miñta, mìto 1. intr. R, K stiprintis maistu, maitintis, valgyti: Darbo negausite, o misti reiks Žem. Sunkiai dirbau, vargiai mitau Smn. Jie blogai minta, prastai valgo Gr. Broliai mito iš savęs P.Cvir. Vasarą nedirbę, žiemą kuo misit? …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”